Menu

KLB istorija

Pirmieji Lietuviai Kanadoje

Apie pirmuosius lietuvius Kanadoje yra žinoma labai mažai.

Britų karo archyvuose, kaipo Watterville pulko kariai, 1811 metais yra minimi 126 lietuvių kilmės asmenys, kuriuos galima atsekti tik pagal jų kilimo vietovę ar lietuvišką pavardę.

Manoma, kad išformavus pulką, Kanadoje likę lietuviai asimiliavosi ir apie juos, nėra tikrų žinių. Tuo metu Lietuva buvo Rusijos okupuotas kraštas, tad lietuviai, kurie atvyko į Kanadą dažnai buvo imigracijos sąrašuose įrašyti kaip lenkai, rusai, vengrai ar moravai. 

Po 1863 metų lietuvių sukilimo prieš rusus, daugelis lietuvių turėjo bėgti iš Lietuvos dėl įvairių persekiojimų. Vėliau, Rusijai įsivėlus į įvairius karus su kaimynais, o ypač ruošiantis karui su Japonija, iš okupuotos Lietuvos bėgo daugelis jaunuolių vengiančių tarnauti Rusijos kariuomenėje. Dalis jų rado prieglobstį Anglijoje, kiti Jungtinėse Amerikos Valstijose, dar kiti Pietų Amerikoje, Kanadoje ir kitose šalyse. 

Pirmaisiais imigrantais yra skaitomi lietuviai atvykę į Kanados Sidney (Nova Scotia) kasyklas apie 1900 metus. Atvykus šeimoms, lietuviai įsijungė į vietinę visuomenę, nepalikdami savo gyvenimo pėdsakų. 

Tuo pat metu atvykę lietuviai į Montrealį, jau 1906 metais įsteigė pašalpinės draugijos „Susivienijimas Lietuvių Amerikoje“ (S.L.A.) skyrių, kuris veikė iki 1936 m. Taip pat bandė kurti savo parapiją, tačiau tik 1913 metais tai buvo galutinai įvykdyta, o 1916 metais jau buvo pastatyta bažnyčia, veikė ir keturios mokyklėlės, kuriose buvo dėstoma anglų, prancūzų ir lietuvių kalbomis. 1934 metais, sumažėjus mokinių skaičiui, užsidarė paskutinioji mokyklėlė. 

1904 metais Toronte jau gyveno nemažas skaičius lietuvių, kurie 1907 metais sukūrė Švento Juozapo draugiją, savitarpio pagalbos ir šalpos organizaciją. Vėliau ji persiorganizavo į Švento Jono Krikštytojo draugiją. Jos rūpesčiu 1928 metais buvo nupirkta bažnytėlė. Su parapija ėmė vystytis ir visuomeninė lietuvių veikla. Tuo pačiu metu veikė ir SLA kuopa, kuri globojo savąją lietuvišką mokyklėlę. Veikė „Lietuvos sunų ir Dukterų“ mokykla, kuri turėjo ir savas patalpas dar prieškario metais. 1941 metais buvo įkurta „Dainos“ draugija, kuri daug padėjo nuo karo nukentėjusiems lietuviams.

Išeiviai

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1945 metais Vakarinėje Vokietijos dalyje ir kituose Vakarų Europos kraštuose, nuo komunizmo pabėgę ar vokiečių ištremti lietuviai mėgino sukurti lietuvius jungiančią organizaciją.

Pirmasis steigiamasis suvažiavimas, įvykęs 1946 m. kovo 3-4 d. Hanau mieste, sukūrė Lietuvių Tremtinių Bendruomenę (LTB). Ji veikė kaip tarpininkė tarp stovyklose gyvenančių tremtinių ir karinės ar Jungtinių Tautų (UNRRA) administracijos. LTB daugelyje atvejų atstovavo lietuvių interesus tarptautinėje veikloje. 

Lygiagrečiai su LTB veikė tautinės rezistencijos paskatintas ir iš kelių sujungtų organizacijų 1943 m. lapkričio 25 d. sudarytas organas Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIKas). Vokiečių okupacinės valdžios sunaikintas VLIKas atsikūrė Vokietijoje ir ėmė atstovauti Lietuvą, bei ginti jos interesus laisvame pasaulyje.

1949 m. birželio mėn. 14 d. , matant kad lietuviai emigruoja į visus pasaulio kraštus ir norint apjungti visus lietuvius išeivijoje, VLIKas paskelbė LIETUVIŲ CHARTĄ. Pirmajame punkte sakoma : „Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendruomene nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB)“.

VLIKas pasiliko sau prievolę dirbti Lietuvos laisvinimo darbą, gi PLB turėjo laukti iki 1958 metų pirmojo Pasaulio Lietuvių Kongreso, kur buvo nustatyta pirmoji PLB Konstitucija.

KLB istorija

  1. 1940
  2. 1949
  3. 1952
  4. 1963
  5. 1972
  6. 1975

  1. Kanados Lietuvių Taryba

    Kanadoje gyvenantys lietuviai jau 1940 metais, reaguodami į Rusų okupaciją, sukūrė Kanados Lietuvių Tarybą (KLT).

  2. Laikinasis Organizacinis Komitetas

    Pokario emigrantų daugumai sukūrus Kanados Lietuvių Sąjungą teko ieškoti kompromiso. 1949 m. liepos 1 d. buvo nutarta, kad visiems organizaciniams nesklandumams išspręsti reikia įkurti Laikinąjį Organizacinį Komitetą (LOK), kuris Lietuvos Chartos pagrindais paruoštų Kanados Lietuvių Bendruomenės Statutą.

  3. Įsteigta KLB

    1952 m. rugpjūčio 30 – 31 dienomis vykusiame Kanados lietuvių atstovų suvažiavime Montrealyje buvo priimtas KLB Statutas ir išrinkta pirmoji valdyba. Naujai susikūrusi KLB turėjo 17 skyrių visoje Kanadoje: Albertoje, Britų Kolumbijoje, Kvebeke, Manitoboje ir Ontario provincijose.

  4. Oficiali pelno nesiekianti korporacija

    Dėl įvairių nesklandumų, KLB įregistravimas federalinėje valdžioje užtruko iki 1963 metų rugsėjo 17 d. KLB užregistruota Kanadoje kaip oficiali pelno nesiekianti korporacija, pavadinimu „Lithuanian Canadian Community“. Čarteryje nustatyta, kad KLB yra organizacija kurios tikslas darbuotis visoje Kanadoje, siekiant puoselėti tautinę, religinę, labdaringą, mokslinę, meninę, socialinę, profesinę ir sportine veiklą.

  5. KLB kultūros, švietimo ir labdaros fondas

    1972 m. įkurus „Kanados Lietuvių Bendruomenės kultūros, švietimo ir labdaros fondą“ gautas Kanados valdžios leidimas išduoti nuo mokesčių atleidimo kvitus visiems aukotojams.

  6. KLJS

    1975 metais įsteigta Kanados Lietuvių Jaunimo Sajunga (KLJS) remiantis 1963 m. KLB Krašto valdybos pradėta Jaunimo sekcija. Įgalioti KLJS ir Šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo Kanados apygardos atstovai yra KLB KV nariai.

Nuostatai ir gairės

KLB yra įregistruota korporacija, kuri veikia pavadinimu  “Lithuanian  Canadian Community” pagal statutą.

Visi Kanadoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys yra skaitomi KLB nariais.

Nario solidarumo įnašas (šiuo metu $10 metams) yra renkamas apylinkėse. 50% surinktų įnašų lieka apylinkės reikalams, o likutis eina į KLB iždą iš kurio 15% priklauso PLB.

Didžiausias pajamų šaltinis yra Kanados Lietuvių Fondas, įsteigtas 1962 m. rugsėjo 16 d. KLB Krašto valdybos iniciatyva KLB Krašto Tarybos suvažiavime. Kitos pajamos tai aukos iš pavienių asmenų, finansinių ir komercinių įstaigų ir palikimų. Specialiems projektams buvo gauta aukų iš federalinės bei provincinių vyriausybių.

KLB Krašto Tarybos, Krašto Valdybos ir Apylinkių Valdybos nariai savo pareigas eina savanoriškai ir už darbą bei laiką jokio atlyginimo negauna.

BUVUSIŲ KLB KRAŠTO VALDYBŲ PIRMININKAI

I

1952 – 1955

Jonas Matulionis

II

1955 – 1957

Balys Sakalas

III

1957 – 1959

Vytautas Meilius

IV

1959 – 1962

Steponas Kesgaila

V

1962 – 1965

Dr. Petras Lukosevičius

VI

1965 – 1968

Antanas Rinkūnas

VII

1968 – 1971

Dr. Silvestras Čepas

VIII

1971 – 1974

Eugenijus Čuplinskas

IX

1974 – 1977

Jonas R. Simanavičius

X

1977 – 1980

Jonas R. Simanavičius

XI

1980 – 1983

Joana Kuraitė-Lasienė

XII

1983 – 1986

Algis Pacevičius

XIII

1986 – 1989

Vytautas Bireta

XIV

1989 – 1990

Algis Pacevičius

1990 – 1991

Juozas Krištolaitis

1991 – 1992

Gabija Petrauskienė & Vytautas Bireta

XV

1992 – 1995

Algirdas Vaičiūnas

XVI

1995 – 1998

Algirdas Vaičiūnas

XVII

1998 – 2001

Algirdas Vaičiūnas

XVIII

2001 – 2004

Rūta Žilinskienė

XIX

2004 – 2007

Rūta Žilinskienė

XX

2007-2010

Joana Kuraitė

XXI

2010-2013

Joana Kuraitė

XXII

2013-2017

Joana Kuraitė

XXIII

2017-

Kazimieras Deksnys