Pirmieji Lietuviai Kanadoje
Apie pirmuosius lietuvius Kanadoje yra žinoma labai mažai.
Britų karo archyvuose, kaipo Watterville pulko kariai, 1811 metais yra minimi 126 lietuvių kilmės asmenys, kuriuos galima atsekti tik pagal jų kilimo vietovę ar lietuvišką pavardę.
Manoma, kad išformavus pulką, Kanadoje likę lietuviai asimiliavosi ir apie juos, nėra tikrų žinių. Tuo metu Lietuva buvo Rusijos okupuotas kraštas, tad lietuviai, kurie atvyko į Kanadą dažnai buvo imigracijos sąrašuose įrašyti kaip lenkai, rusai, vengrai ar moravai.
Po 1863 metų lietuvių sukilimo prieš rusus, daugelis lietuvių turėjo bėgti iš Lietuvos dėl įvairių persekiojimų. Vėliau, Rusijai įsivėlus į įvairius karus su kaimynais, o ypač ruošiantis karui su Japonija, iš okupuotos Lietuvos bėgo daugelis jaunuolių vengiančių tarnauti Rusijos kariuomenėje. Dalis jų rado prieglobstį Anglijoje, kiti Jungtinėse Amerikos Valstijose, dar kiti Pietų Amerikoje, Kanadoje ir kitose šalyse.
Pirmaisiais imigrantais yra skaitomi lietuviai atvykę į Kanados Sidney (Nova Scotia) kasyklas apie 1900 metus. Atvykus šeimoms, lietuviai įsijungė į vietinę visuomenę, nepalikdami savo gyvenimo pėdsakų.
Tuo pat metu atvykę lietuviai į Montrealį, jau 1906 metais įsteigė pašalpinės draugijos „Susivienijimas Lietuvių Amerikoje“ (S.L.A.) skyrių, kuris veikė iki 1936 m. Taip pat bandė kurti savo parapiją, tačiau tik 1913 metais tai buvo galutinai įvykdyta, o 1916 metais jau buvo pastatyta bažnyčia, veikė ir keturios mokyklėlės, kuriose buvo dėstoma anglų, prancūzų ir lietuvių kalbomis. 1934 metais, sumažėjus mokinių skaičiui, užsidarė paskutinioji mokyklėlė.
1904 metais Toronte jau gyveno nemažas skaičius lietuvių, kurie 1907 metais sukūrė Švento Juozapo draugiją, savitarpio pagalbos ir šalpos organizaciją. Vėliau ji persiorganizavo į Švento Jono Krikštytojo draugiją. Jos rūpesčiu 1928 metais buvo nupirkta bažnytėlė. Su parapija ėmė vystytis ir visuomeninė lietuvių veikla. Tuo pačiu metu veikė ir SLA kuopa, kuri globojo savąją lietuvišką mokyklėlę. Veikė „Lietuvos sunų ir Dukterų“ mokykla, kuri turėjo ir savas patalpas dar prieškario metais. 1941 metais buvo įkurta „Dainos“ draugija, kuri daug padėjo nuo karo nukentėjusiems lietuviams.
Išeiviai
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1945 metais Vakarinėje Vokietijos dalyje ir kituose Vakarų Europos kraštuose, nuo komunizmo pabėgę ar vokiečių ištremti lietuviai mėgino sukurti lietuvius jungiančią organizaciją.
Pirmasis steigiamasis suvažiavimas, įvykęs 1946 m. kovo 3-4 d. Hanau mieste, sukūrė Lietuvių Tremtinių Bendruomenę (LTB). Ji veikė kaip tarpininkė tarp stovyklose gyvenančių tremtinių ir karinės ar Jungtinių Tautų (UNRRA) administracijos. LTB daugelyje atvejų atstovavo lietuvių interesus tarptautinėje veikloje.
Lygiagrečiai su LTB veikė tautinės rezistencijos paskatintas ir iš kelių sujungtų organizacijų 1943 m. lapkričio 25 d. sudarytas organas Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIKas). Vokiečių okupacinės valdžios sunaikintas VLIKas atsikūrė Vokietijoje ir ėmė atstovauti Lietuvą, bei ginti jos interesus laisvame pasaulyje.
1949 m. birželio mėn. 14 d. , matant kad lietuviai emigruoja į visus pasaulio kraštus ir norint apjungti visus lietuvius išeivijoje, VLIKas paskelbė LIETUVIŲ CHARTĄ. Pirmajame punkte sakoma : „Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendruomene nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę (PLB)“.
VLIKas pasiliko sau prievolę dirbti Lietuvos laisvinimo darbą, gi PLB turėjo laukti iki 1958 metų pirmojo Pasaulio Lietuvių Kongreso, kur buvo nustatyta pirmoji PLB Konstitucija.
KLB istorija
-
Kanados Lietuvių Taryba
Kanadoje gyvenantys lietuviai jau 1940 metais, reaguodami į Rusų okupaciją, sukūrė Kanados Lietuvių Tarybą (KLT).
-
Laikinasis Organizacinis Komitetas
Pokario emigrantų daugumai sukūrus Kanados Lietuvių Sąjungą teko ieškoti kompromiso. 1949 m. liepos 1 d. buvo nutarta, kad visiems organizaciniams nesklandumams išspręsti reikia įkurti Laikinąjį Organizacinį Komitetą (LOK), kuris Lietuvos Chartos pagrindais paruoštų Kanados Lietuvių Bendruomenės Statutą.
-
Įsteigta KLB
1952 m. rugpjūčio 30 – 31 dienomis vykusiame Kanados lietuvių atstovų suvažiavime Montrealyje buvo priimtas KLB Statutas ir išrinkta pirmoji valdyba. Naujai susikūrusi KLB turėjo 17 skyrių visoje Kanadoje: Albertoje, Britų Kolumbijoje, Kvebeke, Manitoboje ir Ontario provincijose.
-
Oficiali pelno nesiekianti korporacija
Dėl įvairių nesklandumų, KLB įregistravimas federalinėje valdžioje užtruko iki 1963 metų rugsėjo 17 d. KLB užregistruota Kanadoje kaip oficiali pelno nesiekianti korporacija, pavadinimu „Lithuanian Canadian Community“. Čarteryje nustatyta, kad KLB yra organizacija kurios tikslas darbuotis visoje Kanadoje, siekiant puoselėti tautinę, religinę, labdaringą, mokslinę, meninę, socialinę, profesinę ir sportine veiklą.
-
KLB kultūros, švietimo ir labdaros fondas
1972 m. įkurus „Kanados Lietuvių Bendruomenės kultūros, švietimo ir labdaros fondą“ gautas Kanados valdžios leidimas išduoti nuo mokesčių atleidimo kvitus visiems aukotojams.
-
KLJS
1975 metais įsteigta Kanados Lietuvių Jaunimo Sajunga (KLJS) remiantis 1963 m. KLB Krašto valdybos pradėta Jaunimo sekcija. Įgalioti KLJS ir Šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo Kanados apygardos atstovai yra KLB KV nariai.
Nuostatai ir gairės
KLB yra įregistruota korporacija, kuri veikia pavadinimu “Lithuanian Canadian Community” pagal statutą.
Visi Kanadoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys yra skaitomi KLB nariais.
Nario solidarumo įnašas (šiuo metu $10 metams) yra renkamas apylinkėse. 50% surinktų įnašų lieka apylinkės reikalams, o likutis eina į KLB iždą iš kurio 15% priklauso PLB.
Didžiausias pajamų šaltinis yra Kanados Lietuvių Fondas, įsteigtas 1962 m. rugsėjo 16 d. KLB Krašto valdybos iniciatyva KLB Krašto Tarybos suvažiavime. Kitos pajamos tai aukos iš pavienių asmenų, finansinių ir komercinių įstaigų ir palikimų. Specialiems projektams buvo gauta aukų iš federalinės bei provincinių vyriausybių.
KLB Krašto Tarybos, Krašto Valdybos ir Apylinkių Valdybos nariai savo pareigas eina savanoriškai ir už darbą bei laiką jokio atlyginimo negauna.
BUVUSIŲ KLB KRAŠTO VALDYBŲ PIRMININKAI
I
1952 – 1955
Jonas Matulionis
II
1955 – 1957
Balys Sakalas
III
1957 – 1959
Vytautas Meilius
IV
1959 – 1962
Steponas Kesgaila
V
1962 – 1965
Dr. Petras Lukosevičius
VI
1965 – 1968
Antanas Rinkūnas
VII
1968 – 1971
Dr. Silvestras Čepas
VIII
1971 – 1974
Eugenijus Čuplinskas
IX
1974 – 1977
Jonas R. Simanavičius
X
1977 – 1980
Jonas R. Simanavičius
XI
1980 – 1983
Joana Kuraitė-Lasienė
XII
1983 – 1986
Algis Pacevičius
XIII
1986 – 1989
Vytautas Bireta
XIV
1989 – 1990
Algis Pacevičius
1990 – 1991
Juozas Krištolaitis
1991 – 1992
Gabija Petrauskienė & Vytautas Bireta
XV
1992 – 1995
Algirdas Vaičiūnas
XVI
1995 – 1998
Algirdas Vaičiūnas
XVII
1998 – 2001
Algirdas Vaičiūnas
XVIII
2001 – 2004
Rūta Žilinskienė
XIX
2004 – 2007
Rūta Žilinskienė
XX
2007-2010
Joana Kuraitė
XXI
2010-2013
Joana Kuraitė
XXII
2013-2017
Joana Kuraitė
XXIII
2017-
Kazimieras Deksnys